Biokuras ir drėgmė

Didžiausias energijos efektyvumo koeficientas ir mažiausia kuro savikaina ruošiant
granuliuotą kurą gaunama tuomet, kai biomasės nereikia dirbtinai džiovinti.
 Įvertinus tai, kad granuliuojamos masės drėgnis neturėtų būti didesnis negu 14 %, energetinių žolių nuėmimo laiką reikėtų parinkti tokį, kada jose yra kuo mažiau drėgmės. T.y. po grūdų nukūlimo.
 Kadangi vienam kilogramui vandens išgarinti džiovykloje reikia apie 3,5 – 4 MJ energijos, gaminti biokuro granules iš biomasės, kurios drėgnis didesnis negu 28 % energetiniu ir ekonominiu požiūriu šiuo metu netikslinga.

Tai įrodo žolinių augalų ir šiaudų naudą granuliavimo procese prieš medieną. Nesant galimybės medienai išdžiovinti kitose stadijos (ne specialiai ruošiant žaliavą granuliavimui) pvz. prieš gaminant parketą - šlapių granulių supirkėjas gali patirti nemažų energijos nuostolių, tama tarpe ir piniginių kaštų kiekvienoje tonoje žaliavos.

Be to įvairi džiovinimo technika brangiai kainuoja.

Biokuro rūšys

Lietuva dar pakankamai turtinga gamtiniais ištekliais, tas mums yra visiškai neparanku prisirišti prie iškastinio kuro. Kaip tik - reikia stengtis atiplėšti, atsiskirti nuo jo. Reikia tobulėti, žengti pirmyn ir ieškoti alternatyvų.

Remiantis Vikipedija biokurui priskiriama:

• Miškų ūkio pramonės paruošta mediena
• Specialiai auginami energiniai augalai, iš jų gaminami pjuvenų briketai
• Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz., sodo atliekos, popierius ar kartonas
• Komunalinės atliekos
• Gamybinės atliekos (cukraus gamybos, grūdų, mėsos, žuvies, pieno perdirbimo, viešojo maitinimo ir kt.) 
• Žemės ūkio (gyvulininkystės ir augalininkystės) atliekos
• Nuotekų valymo dumblas
• Sodų, parkų ir želdynų priežiūros atliekos

Taigi kaip matom išeičių yra - tereikia technlogijų ir Lietuvos energetinė nepriklausomybė bus įgyvendinta.
Prieš keletą metų buvo ypač populiaru gaminti pjuvenų briketus, naudoti pjuvenomis kūrenamas krosnis. Šiandien - kalbos netyla apie šiaudus ir granulių gamybą iš šiaudų.

Biokuro privalumai (pagal aei.lt):

priklausomybės nuo importuojamojo kuro mažinimas;

pigiausia kuro rūšis;

dideli ištekliai Lietuvoje;

naujų darbo vietų kūrimas;

mažesnis degimo metu susidarančių teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Taip yra todėl, kad tą kiekį CO2, kurį biokuras išskira degdamas, per kitus metus ataugdamas augalas/biomasė sunaudoja. Vien dėl to verta svarstyti apie platesnius biokuro panaudojimo plotus.

Džiugina ir tai, kad Lietuvoje imamasi kogeneracinių jėgainių statybos - ten deganti biomasė gamins elektrą, o šalutinis produktas - šiluma - šildys gyventojų būstus.