Biokuro rūšys

Lietuva dar pakankamai turtinga gamtiniais ištekliais, tas mums yra visiškai neparanku prisirišti prie iškastinio kuro. Kaip tik - reikia stengtis atiplėšti, atsiskirti nuo jo. Reikia tobulėti, žengti pirmyn ir ieškoti alternatyvų.

Remiantis Vikipedija biokurui priskiriama:

• Miškų ūkio pramonės paruošta mediena
• Specialiai auginami energiniai augalai, iš jų gaminami pjuvenų briketai
• Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz., sodo atliekos, popierius ar kartonas
• Komunalinės atliekos
• Gamybinės atliekos (cukraus gamybos, grūdų, mėsos, žuvies, pieno perdirbimo, viešojo maitinimo ir kt.) 
• Žemės ūkio (gyvulininkystės ir augalininkystės) atliekos
• Nuotekų valymo dumblas
• Sodų, parkų ir želdynų priežiūros atliekos

Taigi kaip matom išeičių yra - tereikia technlogijų ir Lietuvos energetinė nepriklausomybė bus įgyvendinta.
Prieš keletą metų buvo ypač populiaru gaminti pjuvenų briketus, naudoti pjuvenomis kūrenamas krosnis. Šiandien - kalbos netyla apie šiaudus ir granulių gamybą iš šiaudų.

Biokuro privalumai (pagal aei.lt):

priklausomybės nuo importuojamojo kuro mažinimas;

pigiausia kuro rūšis;

dideli ištekliai Lietuvoje;

naujų darbo vietų kūrimas;

mažesnis degimo metu susidarančių teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Taip yra todėl, kad tą kiekį CO2, kurį biokuras išskira degdamas, per kitus metus ataugdamas augalas/biomasė sunaudoja. Vien dėl to verta svarstyti apie platesnius biokuro panaudojimo plotus.

Džiugina ir tai, kad Lietuvoje imamasi kogeneracinių jėgainių statybos - ten deganti biomasė gamins elektrą, o šalutinis produktas - šiluma - šildys gyventojų būstus.