Biokuras ir drėgmė

Didžiausias energijos efektyvumo koeficientas ir mažiausia kuro savikaina ruošiant
granuliuotą kurą gaunama tuomet, kai biomasės nereikia dirbtinai džiovinti.
 Įvertinus tai, kad granuliuojamos masės drėgnis neturėtų būti didesnis negu 14 %, energetinių žolių nuėmimo laiką reikėtų parinkti tokį, kada jose yra kuo mažiau drėgmės. T.y. po grūdų nukūlimo.
 Kadangi vienam kilogramui vandens išgarinti džiovykloje reikia apie 3,5 – 4 MJ energijos, gaminti biokuro granules iš biomasės, kurios drėgnis didesnis negu 28 % energetiniu ir ekonominiu požiūriu šiuo metu netikslinga.

Tai įrodo žolinių augalų ir šiaudų naudą granuliavimo procese prieš medieną. Nesant galimybės medienai išdžiovinti kitose stadijos (ne specialiai ruošiant žaliavą granuliavimui) pvz. prieš gaminant parketą - šlapių granulių supirkėjas gali patirti nemažų energijos nuostolių, tama tarpe ir piniginių kaštų kiekvienoje tonoje žaliavos.

Be to įvairi džiovinimo technika brangiai kainuoja.

Biokuras iš šiaudų

Šiaudų derlius - apie 3 mln. t per metus.
Kurui galima būtų kasmet sunaudoti apie 500 tūkst. t šiaudų.
Kurui skirti šiaudai, pjaunant javus kombainais, paliekami džiūti pradalgėse.
Iš pradalgių šiaudai renkami presais rinktuvais kuomet šiaudų drėgnis būna ne didesnis kaip 15 %.
Supresuotus šiaudus reikia surinkti nuo lauko ir pervežti į saugojimo vietą, kad būtų apsaugoma nuo drėgmės ir lietaus.
Šiaudus saugoti geriausia šieno daržinėse arba kitose dengtose patalpose, tuomet jų drėgnis būna 15 – 18 %. Stirtose gali atidrėkti iki 20 % ir daugiau.
Saugant stirtose, kai kuriais atvejais iki 10 % šiaudų gali netikti kurui dėl per didelės drėgmės.

Šiaudai kurui gali būti presuojami į nedidelius stačiakampius ryšulius.
Ryšulių tankis būna 70 – 90 kg/m3, ryšulio masė 12 – 15 kg.
Tokiais ryšuliais kūrenami iki 100 kW galios katilai.
Ryšulių presavimo, surinkimo, parvežimo iš lauko ir sukrovimo saugykloje išlaidos siekia 90 – 100 Lt/t.

Šiaudus galima presuoti ir į apskritus rulonus ar didelius stačiakampius ryšulius.
Šiaudų rulonai būna 1,2 – 1,8 m skersmens ir 1,2 – 1,5 m ilgio.
Rulono tankis 90 – 130 kg/m3, masė 150 – 250 kg.
Šiaudų rulonais kūrenami 100 – 500 kW galios katilai.
Stačiakampiai ryšuliai būna 1,2 m pločio, 0,7 m aukščio ir 2,4 m ilgio, jų tankis
siekia 150 kg/m3, masė apie 300 kg.
Reikia nepamiršti, kad rulonuose gali būti akmenų, žemių, smėlio, kas gadins įrangą, jei bus gaminamos granulės.

Dideli stačiakampiai ryšuliai geriau išnaudoja saugyklų talpą ir transporto priemonių keliamąją galią, todėl juos labiau apsimoka vežti didesniais atstumais.
Jais kūrenami 200 kW ir didesnės galios katilai.
Šiaudų rulonų bei didžiųjų ryšulių presavimo, surinkimo, parvežimo iš lauko ir sukrovimo saugykloje išlaidos siekia 50 – 70 Lt/t.

Medienos biokuras

Malkinė mediena (stiebų dalis netinkama perdirbimui) dabar sudaro apie 15% nuo iškertamo tūrio.
Tai sudaro iki 0,9 mln. m3 per metus.
Potencialūs miško kirtimo atliekų (viršūnės, smulkūs stiebai, kelmai, žievė, šakos) kiekiai sudaro apie 2,6
mln. m3 per metus, iš kurių galima panaudoti apie 1 mln. m3.
Malkinės medienos poreikis yra apie 3 mln. m3 per metus.
Trūkstamam poreikiui patenkinti, kasmet reikėtų įveisti po 2 – 3 tūkst. ha gluosnių energetinių plantacijų.


Dažniausiai taikomos tokios medienos kuro ruošimo technologijos:

• kirtimo atliekų smulkinimas kirtavietėje;
• kirtimo atliekų smulkinimas laikinajame sandėlyje;
• neapdorotų kirtimo atliekų gabenimas į sandėlį ir smulkinimas;
• miško atliekų pakavimas į ryšulius.

Medienos smulkinimui naudojami įvairių konstrukcijų smulkintuvai :

traktoriniai pakabinami smulkintuvai,

medienos smulkintuvai montuojami ant rąstvežių,sunkvežimių,

stacionarūs smulkintuvai ir t.t.

Biokuras: malkos

Malkos turbūt viena žinomiausių ir populiariausių biokuro rūšių. Jas naudojo daugybė kartų praeityje, o ir dabartiniai žmonės neketina jų atsisakyti. Juk kas gali būti smagiau, nei vakare spragsinčios malkos židinyje?

Malkų ruošimas
Malkiniai medžiai paprastai kertami žiemą, kai mediena sausesnė (be to, lengviau įeiti į klampaus grunto mišką, lengviau išgabenti medieną, kai gruntas įšalęs). Nuversti medžiai kirtimo vietoje supjaunami į vežimui patogaus ilgio rąstus, kurie pervežami pliauskų gamybos vietą ar tiesiai į vartotojų sodybas, kur jie patys rąstus pjausto ir skaldo.
Rąstai pjaustomi į trinkas, kurių ilgis turi atitikti krosnies, židinio ar kitokios pakuros ilgį. Suskaldytos į pliauskas malkos džiovinamos:atvirai lauke krūvose, sukrautos į rietuves ar kūgius po stoginėmis, paprastai rietuvėse specialiuose statiniuose ar priestatuose (malkinėse).
Jei malkos gaunamos pjaunant sausuolius, tuomet skaldytos malkos gali būti deginamos ir nedžiovintos.

Malkos yra dviejų tipų:

• pliauskos
• žabai

Svarbiausia malkų savybė yra kaitrumas/kaloringumas. Tai fizikinis dydis, nurodantis kokį energijos (šilumos) kiekį išskirs tam tikras sudegintų malkų kiekis. Yra žinoma, kad beveik visų sausų malkų kaitrumas yra – 4510 kcal/kg. Tačiau reikia nepamiršti, kad malkos perkamos kaip tūris, o ne kaip svoris ir atsižvelgti į tai, kiek šilumos išsiskiria sudeginant 1m^3.

Geriausia mediena yra ąžuolo, uosio, guobos, vinkšnos, klevo, skroblo, tačiau šie medžiai netinkami kūrenti molinėse krosnyse - dėl ypač aukštos degimo temperatūros jos gali suskilti. Tad turintiems molinę krosnį ar pečių reiktų rinktis kitus medžius.

Beržas, juodalksnis, lazdynas - ypač mėgstama mediena kūrenimui. Jos turi ypač gerą kaitrumą ir yra priskiriamos pirmai malkų kaitrumo grupei.

Baltalksnis (Alksnis), drebulė, liepa, tuopa, ieva - šie medžiai pasižymi mažesniu kaloringumu, todėl nėra tokie populiarūs ir naudojami retesniais atvejais. Priskiriamos antrai malkų kaitrumo grupei, todėl dažnai esti pigesnės.

Džiovintų malkų drėgnumo koeficientas neturėtų viršyti  20%, o tai atitinka maždaug 18-24 mėnesius džiovintos malkos. Kad turėtumėte tokį lygį reikia malkas tinkamai sandėliuoti, pirkti tik iš patikimų šaltinių.

Malkų atliekas taip pat galima smulkinti į pjuvenas.

Dar truputis bendrų dalykų

Biokuras – iš biomasės pagaminti degūs dujiniai, skystieji ir kietieji produktai, naudojami energijai gaminti
(Biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės žaliavų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose dalis, taip pat biologiškai skaidi pramoninių ir komunalinių atliekų dalis).
Kietojo biokuro kokybinius ir kitus rodiklius reglamentuoja kietojo biokuro standartai, kuriuos tvarko
Europos standartizacijos komiteto (CEN) Technikos komitetas 335, CEN/TK 335 Kietasis biokuras.


Kietasis biokuras
 Malkos – iš nukirstų medžių, juos sukapojant 0,25 –
0,5 m ilgio kaladėmis
 Miško ruošos atliekos – medžių šakos, viršūnės, kelmai
 Medienos perdirbimo atliekos – pjuvenos, žievės,
skiedros ir kt.
 Skiedros – iš greitai augančių medžių plantacijų ir
miško ruošos atliekų
 Šiaudai
 Grūdai
 Daugiametės žolės
 Smulkintos biomasės briketai ir granulės

Biokuro pavadinimas ir šilumingumas, MJ/kg
Mediena (sausa masė) apie 19
Mediena: 50 % drėgnio 8
40 % drėgnio 10,3
30 % drėgnio 12
20 % drėgnio 14,4
Medienos granulės 10 % drėgnio 17
Šiaudai 10 – 20 % drėgnio 14,5 – 15
Daugiametės žolės (sausa masė) 17,1 – 18,5

Palyginimui – mazuto šilumingumas apie 40 MJ/kg

-biomasės naudojimas pakeičia iškastinį kurą
- biomasės naudojimas padeda stiprinti energetinę nepriklausomybę
- biomasė yra neutrali CO2 emisijų požiūriu
- deginant biomasę praktiškai neišmetama į aplinką sieros junginių
- pelenus, susidariusius deginant biomasę, galima naudoti dirvoms praturtinti kaliu ir rūgštingumui mažinti

Biokuro rūšys

Lietuva dar pakankamai turtinga gamtiniais ištekliais, tas mums yra visiškai neparanku prisirišti prie iškastinio kuro. Kaip tik - reikia stengtis atiplėšti, atsiskirti nuo jo. Reikia tobulėti, žengti pirmyn ir ieškoti alternatyvų.

Remiantis Vikipedija biokurui priskiriama:

• Miškų ūkio pramonės paruošta mediena
• Specialiai auginami energiniai augalai, iš jų gaminami pjuvenų briketai
• Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz., sodo atliekos, popierius ar kartonas
• Komunalinės atliekos
• Gamybinės atliekos (cukraus gamybos, grūdų, mėsos, žuvies, pieno perdirbimo, viešojo maitinimo ir kt.) 
• Žemės ūkio (gyvulininkystės ir augalininkystės) atliekos
• Nuotekų valymo dumblas
• Sodų, parkų ir želdynų priežiūros atliekos

Taigi kaip matom išeičių yra - tereikia technlogijų ir Lietuvos energetinė nepriklausomybė bus įgyvendinta.
Prieš keletą metų buvo ypač populiaru gaminti pjuvenų briketus, naudoti pjuvenomis kūrenamas krosnis. Šiandien - kalbos netyla apie šiaudus ir granulių gamybą iš šiaudų.

Biokuro privalumai (pagal aei.lt):

priklausomybės nuo importuojamojo kuro mažinimas;

pigiausia kuro rūšis;

dideli ištekliai Lietuvoje;

naujų darbo vietų kūrimas;

mažesnis degimo metu susidarančių teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Taip yra todėl, kad tą kiekį CO2, kurį biokuras išskira degdamas, per kitus metus ataugdamas augalas/biomasė sunaudoja. Vien dėl to verta svarstyti apie platesnius biokuro panaudojimo plotus.

Džiugina ir tai, kad Lietuvoje imamasi kogeneracinių jėgainių statybos - ten deganti biomasė gamins elektrą, o šalutinis produktas - šiluma - šildys gyventojų būstus. 

Sveiki

Sveiki,

šis dienoraštis bus skirtas susipažinti ir diskutuoti apie įvairias bio kuro rūšis, technologijas.
Tikiuosi, kad čia bus palanki terpė pasidalinti atradimais, naujovėmis, pasisekimais.

Juk XXI amžiaus ateitis - švarios technologijos, tad apie jas reikia kalbėti daug, kad ši mintis gyvuotų žmonių sąmonėje.

Iliustracijos šaltinis čia